LRS IR PLB KOMISIJOS ATSTOVO 2015 -2016 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

Žemiau pateikiu ataskaitą ALB Krašto Tarybos atstovams savo veiklos susijusios su LR Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Komisija. Šia komisija sudaro 10 Seimo narių iš ivairių frakcijų ir 10 atstovų iš PLB. Visi 20 nariai yra tvirtinami viešu viso Seimo išrinktų atstovų balsavimu.  Per paskutinius du metus vyko trys Komisijos sesijos: 2015m birželio mėn.; 2015m lapkričio mėn;  ir 2016m gėgužės mėn. Sesijų posėdžiai tęsesi kas kartą keturias dienas su vienos dienos priedu prieš sesiją pasiruošimui Komisijos PLB atstovų.

Per visas tris sesijas buvo aptarta 23 temos (keleta pasikartojo), iš kurių buvo pateiktos aštuonios rezoliucijos ar tai Seimui, Lietuvos Vyriausybei, Ministerijomis ar įvairiomis valdiškomis institucijomis.

Kiekvieną sesiją atidarė Seimo pirmininkė Loreta Graužienė su sveikinimu. Reikia pabrėžti kad kiekvienoje sesijos atidarime ji pabrėžė ryši tarp Lietuvos ir mūsų gyvenančių užsienyje:  Cituoju keletą pavyzdžių:  esame bendra – viena tauta …visus klausimus turime aptarti kartu”; Kitame sveikinime ji vėl pasisakė: “ Be abejo, jūsų prioritetinis siekis yra burti po visą pasaulį išsibarsčiusius lietuvius ir jiems atstovauti. Tai yra labai reikšminga mums – ir kaip tautai, ir kaip valstybei……. Turime visas galimybes susivienyti bei dirbti išvien – ir esantys čia, ir gyvenantys užsienio šalyse. Nes tik viso pasaulio lietuvių vienybė yra garantas išlikti mūsų tautinei tapatybei, mūsų kultūrai, mūsų kalbai. ..  Mes visuomet esame su jumis. Jūs visuomet esate su mumis. Nes mes esame viena tauta. Mes esame lietuviai. Čia vėl aiškiai parodoma Lietuvos Vyriausybės “Globalios Lietuvos”  strateginio plano palaikymas.  Norėčiau priminti kad tą vienybė tarp Lietuvos ir išeivijos buvo pabrėžta Užsienio Reikalų Ministro Linkevičiaus viešnagės metu 2015 Australijoje. Cituoju jį: “- kad sukurta: “Globalios Lietuvos programa sudaro galimybes kiekvienai užsienio lietuvių organizacijai ir kiekvienam to norinčiam pasaulio lietuviui dalyvauti mūsų valstybės gyvenime…. Įsitraukti į Lietuvos valstybės ekonominį, kultūrinį ir visuomeninį gyvenimą, aktyviai dalyvauti kuriant šiandienos ir ateities Lietuvą.”   (Čia yra proga mums Australijoje daugiau pasidomėti dėl esamų programų kurios būtų mums naudingos).

Žemiau pateikiu kaikurias temas kurios buvo pristatytos per Komisijų sesijų posėdžius.

Dėl Lietuvos Valstybės Saugumo Užtikrinimo. Tą temą kalbėjo;  Krašto Apsaugos Ministras Juozas Olekas, kuriame jis išryškino karo prievolės ir kitų įstatymų pakeitimus; Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. Jonas Žukas apie Lietuvos kariuomenės pasirengimą atremti galimą agresiją ir paminėjo kad Rusijos žvalgyba renka informaciją Lietuvoje, skatina nesantaiką krašte, ir kad ji yra pasiruošusi peržengti tarptautines sutartis.

Ši tema rišosi su tema: Dėl Lietuvos Kibernetinio Karo. Čia pasisakė Seimo Nationalinio Saugumo ir Gynybos Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, ir iš Lietuvos kariuomenės Strateginės Komunikacijos Departamento buvo pristatytas pranešimas: Priešiškos Informacijos Operacijos Lietuvoje.

Po pranešimų mano parašytos mintys rezolicijai buvo priimtos:  Dėl Informacinio Karo buvo  minima:  “kad kultūra yra vienas iš pagrindinių virtualaus pasaulio taikinių ir galimybių propagandai skleisti. Komisija, atkreipdama dėmesį į tai, kad jaunimas yra Lietuvos ateitis, todėl ypač svarbu formuoti jo teisingą gyvenimo pasaulėžiūrą, ugdyti patriotiškumą, siūlo Krašto apsaugos ministerijai skatinti patriotiškumą Lietuvos mokyklose, periodiškai organizuojant mokymus apie mūsų šaliai nedraugiškų valstybių skleidžiamą propagandą, siunčiant Lietuvos karius į mokyklas, kad jie vyresniųjų klasių mokiniams aiškintų apie priešiškos informacijos skleidimą interneto erdvėje, įvairių abejotinų informacijos šaltinių daromą neigiamą įtaką kultūrai. Seimui ir Vyriausybei komisija siūlo skirti Lietuvos kariuomenei papildomų lėšų pasiūlymams įgyvendinti ir užtikrinti jų finansavimą, siekiant tinkamai vykdyti neigiamos informacijos poveikio stebėseną”.

Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įtaka Lietuvos ekonomikai ir dar buvo dvi panašios temos:  Dėl Lietuvos Darbo Kodekso Pakeitimo ir Dėl Lietuvos Pridėtinės Vertės Mokesčio (PVM) Sumažinimo.  Buvo siūlyta liberalizuoti darbo kodeksą kuris pritrauktų daugiau investicijų į Lietuvą, ir galimai sumažintų emigraciją ir sugražintų į Lietuvą išvykusius.  Buvo taip pat užsiminta apie šešėlinę ekonomiją (ir jau ne pirmą kartą Komisijos posėdžiuose) – spėjama kad apie 20-25% prekybos apyvartos dingsta per šešėlinės transakcijas.

Pasiūliau dvi temas įtraukti į darbotvarkę, abi priimtos ir mano pranešimai buvo įtraukti į darbotvarkę:  Dėl 2018m Dainų Šventės ir Dėl Patriotinio Ugdymo Mokyklose.

Per pirmą pranešimą iškėliau svarbą Dainų Švenčių naudą Lietuvos ir mūsų išeivių kultūriniam gyvenime,  ir didžiausią naudą Lietuvos ekonominiam gerbuviui per efektingą rėklamą ir turizmą iš ivairių pasaulio kraštų

Per antros temos pranešimą buvo apžvelgta ypač paskutiniųjų dešimtį metų Švietimo ir Mokslo Ministerijos strateginiai planai kas liečia patriotinį ir tautinį ugdymą, pastebėdamas kad labai dažnai yra maišoma pilietiškumas su patriotiškumu. Po mano pranešimo džiugu buvo išgirsti Švietimo ir Mokslo Ministrė Audronė Pitrėniene kuri paminėjo kad yra patvirtintas Pilietinio ir Tautinio Ugdymo 2016–2020 m. Tarpinstitucinis Veiksmų Planas. Į kurio įgyvendinimą yra itrauktos ir Kultūros, Krašto Apsaugos, Užsienio Reikalų ministerijos, bei kitos institucijos.  Dabar lauksime konkrečių rezultatų, bet pradžia labai gera.

Prieš/po Komisijos sesijų, įvairiuose mano susitikimuose Švietimo ir Mokslo Ministerijoje įskaitant ir su vice ministere  buvo kalbama apie galimybes sustiprinti tautinio ir patriotinio ugdymą mokyklose.

Dar išvardinsiu keletą kitų įdomesnių temų kurios buvo diskutuotos per Komisijos posėdžius.

Dėl Lietuvos Respublikos piliečių išnaudojimo užsienyje ir valstybės pagalbos

nukentėjusiems asmenims . [Tema lietė lietuvių žmonių “prėkyba”]

Dėl valstybės požiūrio į pabėgėlių krizę ir pasirengimo spręsti šią problemą, ir

Dėl Astravos Atominės Elektrinės Statybos Baltarusijoje,  (Lietuva yra labai susirūpinus nes atominė yra statoma apie 50 km nuo Lietuvos sienos).

Po Komisijos sesijos posėdžių buvo aptarta galimos rezoliucijos, aptariant ir iš pereitų metų rūpimus klausimus.

Komisija pateikė rezoliucijas

Dėl LR Pilietybės ir Referendumo: ir Dėl atskiros vienmandatės rinkimų apygardos užsienyje gyvenantiems Lietuvos Respublikos piliečiams įteisinimo ir balsavimo internetu  Iš šių temų išplaukė rezoliucijos ir kaip žinome per paskutinius rinkimus internetinis balsavimas įvyko užsienyje gyvenantiems piliečiams.  Klausimas dėl atskiros rinkiminės apygardos įsteigimo yra atviras.

Buvusi Lietuvos Vyriausybė norėjo pateikti Konstitucijos pakeitimą dėl pilietybės per referendumą Seimo rinkimo metu.  Tam Komisijos rezoliucijoje nebuvo pritarta bet siūlyta kad būtų ieškoma būdų pakeisti įstatyminiu būdu. Kaip žinome referendumas neįvyko, ir buvo pasisakymai iš Vyriausybės kad bus ieškoma kitų būdų spręsti išlaikymą Lietuvos pilietybės įgyjus kito krašto pilietybę.

Šalia Komisijos posėdžių pat buvau pakviestas PLB pirmininkės Dalios Henke dalyvauti Užsienio Lietuvių Reikalų Koordinavimo Komisijos posėdžiuose su Lietuvos Vyriausybe, kuriame pirmininkavo Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.  Ten tarp kitų diskusijų buvo pirmininkės Dalios Henke išsamiai pristatytas PLB Valdybos strateginis planas ateičiai.

Šalia Komisijų posėdžių taip pat turėjau asmeninių pasitarimų su įvairiomis valstybinėmis įstaigomis prieš ir po Komisijos sesijų.  Duodu tik keletą pavyzdžių:

Buvau eilę kartų susitikęs su Lietuvos Nationalinės Kultūros Centro direktoriumi Sauliu Liausa (kuris dalyvaus šioje ALB Tarybos sesijoje), dėl Dainų Šventės 2018 m., ir jos išgarsinimo už Lietuvos ribų, ir bendrai dėl dainų švenčių tęstinumo žvelgiant į tolimesnę ateitį.

Buvau daug kartų susitikęs su Terese Burauskaite (Lietuvos Gyventojų Genocido ir Rezistencijos Tyrimo Centro Generalinę Direktorė). Iš centro atvežiau į Australiją per pereitus keletą metų daug knygų kurios buvo perduotos ALB Kultūros ir Švietimo Tarybai. Pereitais metais p. Burauskaitė aplankė Australiją su savo įdomiais pranešimais.

2014m Komisijoje buvo aptartą tema dėl išsaugojimo kultūrinio paveldo užsienyje. Pasekoje to – Mažvydo Biblioteka paprašė kad užsienyje išleisti bent kokio tipo spausdiniai būtų pasiųsti į Lietuvą kad išliktų ateičiai kaipo dalis lietuviško kultūrinio lobio. Buvau paskelbęs Mūsų Pastogėje ir Tėviškės Aiduose vajų spausdinių.  Per mūsų tautiečių duosnumą šį mėnesį iš Australijos dėka Melbourno bibliotekos vedėjos, Ievos Arienės jau yra išsiųsta 7 dėžės spausdinių kurių Mažvydo Biblioteka neturėjo.

Kas pateikta viršuje yra tik trumpa santrauka atliktų darbų susijusių su LR Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Komisijos. Reikalui esant galėsiu plačiau paaiškinti per ALB Tarybos suvažiavimą galę šių metų Melbourne.

Henrikas Antanaitis
Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Komisijos atstovas