ALB Krašto taryba

KRAŠTO TARYBA

Vyriausias ALB reikalų tvarkytojas ir jos valios reiškėjas yra Krašto taryba.

Krašto taryba:

  • paruošia ALB statutą, jį keičia ir papildo;
  • renka Krašto vykdomuosius organus;
    Krašto valdybą,
    Krašto kontrolės komisiją,
    ALB Garbės teismą,
  • renka Australijos lietuvių atstovus į PLB Seimą;
  • nustato Australijos lietuvio metinio mokesčio ir kitų rinkliavų dydį;
  • tvirtina Krašto valdybos pateiktą ir Kontrolės komisijos patikrintą kadencijos laikotarpio veiklos ir finansinę apyskaitą;
  • sprendžia visus ALB liečiančius klausimus.

ALB Krašto tarybą sudaro:
Krašto valdybos nariai, ALB Garbės teismo pirmininkas arba jo pavaduotojas, Krašto kontrolės komisijos pirmininkas arba jo pavaduotojas, Apylinkių valdybų pirmininkai arba jų pavaduotojai, Seniūnijų seniūnai, LR Seimo ir PLB komisijos narys, atstovaujantis ALB, arba jo pavaduotojas, Australijos lietuvių fondo pirmininkas arba jo pavaduotojas, Lietuvių bendruomenės Spaudos sąjungos pirmininkas arba jo pavaduotojas, PLB Seimo nariai, Australijos lietuvių bendruomenės archyvo vedėjas arba jo pavaduotojas, ALFAS pirmininkas arba jo pavaduotojas, ir Apylinkių slaptu balsavimu išrinkti nariai.

Krašto valdyba nustato ir paskelbia kiek kuriai apylinkei atitenka Tarybos narių, atsižvelgdama į solidarumo mokestį susimokėjusių narių skaičių kiekvienoje apylinkėje, bet ne mažiau kaip vieną nuo 20 bendruomenės narių.

Tarybos nariui mirus, persikėlus gyventi į kitą apylinkę ar atsisakius būti Tarybos nariu, jo vieton į Tarybą įeina jo atstovaujamoje apylinkėje per rinkimus daugiausiai balsų gavęs kandidatas. Kandidato nesant, ALB Apylinkės valdybos pakviestas asmuo.

PLB Seimo nariai renkami paskutinėje ALB Krašto tarybos sesijoje prieš sekantį PLB Seimą. Jų kadencija tęsiasi iki sekančių PLB Seimo narių rinkimų. Kuris nevyksta į PLB Seimą, automatiškai nustoja būti Seimo nariu. Krašto valdyba, jeigu nėra išrinktų kandidatų, skiria PLB Seimo narius savo nuožiūra.

Krašto taryba yra renkama dviems metams. Jos rinkimų datą nustato Krašto valdyba antrais savo kadencijos metais. Senosios Krašto tarybos kadencija baigiasi ir naujos Krašto tarybos kadencija prasideda keturias savaites prieš sekančią Krašto tarybos sesiją.

Krašto taryba paprastai sesijai kviečiama kartą per dvejus metus. Krašto valdybai ar Tarybos prezidiumui nutarus, arba bent ketvirčiui Krašto tarybos narių raštu pasiūlius, Krašto taryba šaukiama nepaprastai sesijai. Ši sesija sprendžia tik tuos klausimus, kurie buvo sužymėti sesijos darbotvarkėje. Susirinkimą praveda Tarybos pirmininkas; jam nesant – vicepirmininkas. Kvorumui reikia absoliutinės (pusė plius vienas) narių daugumos. Jos nesant, po pusės valandos susirinkimas įvyksta, jeigu jame dalyvauja ketvirtis Krašto tarybos narių.

Krašto valdyba gali nekviesdama nepaprastos sesijos, atskirus klausimus pavesti Krašto tarybai spręsti korespondenciniu balsavimo būdu. Tokį balsavimą pravesti, balsus patikrinti ir viešai paskelbti, Krašto valdyba sudaro komisiją, susidedančią iš vieno Krašto valdybos nario, ALB Garbės teismo nario, vietos Apylinkės valdybos nario, ir dviejų Krašto tarybos narių, kurie nėra Krašto valdybos nariai.

Krašto taryba paprastoje sesijoje renka Tarybos prezidiumą, kuris pasiskirsto pareigomis: Tarybos pirmininkas ir du vicepirmininkai. Tarybos pirmininkas kviečia posėdžių sekretorių ir du jo pavaduotojus Tarybos posėdžių protokolams surašyti. Protokolus pasirašo Tarybos prezidiumas ir sekretorius.

Krašto taryba sprendžia klausimus paprasta balsų dauguma, jei šis statutas nenumato kitaip, balsuojama viešai. Sprendimas laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau balsavimo metu dalyvaujančių narių balsų „už“ negu „prieš“. Susilaikiusiųjų balsai skaičiuojami, bet neturi jokios įtakos balsavimo rezultatams. Jei bent vienas Tarybos narys, nurodęs motyvus, prašo kurį klausimą balsuoti slaptai, Taryba nutaria balsavimo būdą.

Tarybos nariai į sesiją kviečiami raštu ne vėliau kaip keturias savaites prieš sesijos susirinkimą, nurodant vietą, laiką, ir darbų tvarką.